2012 m. birželio 17 d., sekmadienis

tebūnie

Sudaužiau savo automobilio ratlankio dangtį. Įlenkiau ratlankį. Iš padangos išėjo oras. Išsikviečiau pagalbą kelyje. Dvi dienas važiavau su avarine padanga. Tėtis sutvarkė ratlankį ir pati pasikeičiau ratą.

Vakar pirmą kartą ploviau mašiną pati. Galvojau, kad tai daryti yra žymiai paprasčiau ir lengviau. Ilgai užtrukau. Šiandien mašina jau apsitaškiusi. (nieko tokio)

Naktis. Tebūnie naktis! Žodžių žaismas. Grįžom apie penktą ryto. Smagu sėdėti, čilinti ant šaligatvio krašto, pasidėjus kojas ant pilies gatvės plytelių, gerti šlykštoko, kartaus skonio pina colada, sveikintis su praeiviais ir iš jų juoktis. Smagu klausytis razio koncerto prie ledainės, nagrinėti veidų metamorfozes, gaudyti skrendančius cigarečių dūmus tiesiai tau į veidą, mąstyti ar nuo kolonėlės garso nesprogs dešinės ausies būgnelis, kalenti dantis iš šalčio, laukti sms žinutės ir niekada nesulaukti, gulėti su pilna galva minčių, nebepajėgti kalbėti (kai kitu atveju nesusilaikytum neišsakyti savo nuomonės), užmigti kažką draugei šalia filosofuojant, pamiegoti tik tris valandas, atsikelti užtinusiai, nubėgusiu akių tušu, boho šukuosena, prikelti draugę vien tam, kad užsirakintų duris, vairuoti išsijungus radiją, kad netrukdytų mintims arba garsiam mano rėkimui, važiuoti į džiazo pamoką, išgirsti komplimentą apie marinistinę maikutę, kurią apsivilkau, dainuoti, improvizuoti net tą vietą, kurios neimprovizuodavau, grįžti namo, klausyti garsiai muzikos ir ją perrėkti, sulaukti dar vieno smailo per skaipą iš to paties prancūzo, kuris rašė, jog jaučia man pasibjaurėjimą, o vakar parašiau jam: "are you sick?" su mintimi, kad jis vis dar nenustoja man rašyti, nors jau kelis kartus atsisveikino ir užblokavo mane per facebook'ą...

Nepasveikinau pusbrolio su šešioliktuoju gimtadieniu (šiandien). Mano tėvai pasveikino, o manęs nepasveikino nei jo tėvai nei jis pats. (nepykstu, bet šiaip)

Vis dar laukiu. Nežinau ar sulauksiu. Bet juk kada nors gal sulauksiu..? Tikriausiai tada, kai nesitikėsiu. (kaip visada) Bet atrodo, jog dabar visada tikėsiuosi. Reikia kažko naujo, bet naujo nenoriu.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą