Mmm... Taip tariau spragsint sausiems pusryčiams, kuriuos valgau vienuoliktą valandą nakties.
Taigi, žiema. Mano vyras jau antrą naktį iš eilės budi pas ligonį, o aš viengungiškai iki ankstyvos vėlumos leidžiu naktis. Atrodytų nuostabus laikas, visgi artėja Kalėdos, puošiami namai. (pas mane jie puošiami taip pamažu, kad net sunku suvokti kas pasikeitė negu buvo prieš tai.) Tačiau visgi prasidėjo sesija ir ne taip jau paprasta gyventi nieko nedarant, bet žinant, kad ji čia, kabo tau virš galvos ir neleidžia atsipalaiduoti ir susivokti taigi ką dovanosiu artimiesiems Šv. Kalėdų proga.
