O, mano Rubenšteinai... Vėl atėjo vasara. Pasiilgau tavęs. Gaila dabar nesėdžiu tame nuostabiame balkone ir nežinau kada turėsiu tokią galimybę. Kaip tu gyveni? Kaip ten oras? Kada pas mus bus tikras vasariškas oras? Jau pavargau nuo tų šaltų naktų kada grįžti namo ir verti sustingusį kūną į vilnonę antklodę ir plius užsikloji su lovos užtiesalu. Mano galvoje pasivaikščiojimų vaizdai - šviesoforai, gatvės, rankos, policija, tamstos plakatas, upė, tiltai, lietus, peršlapę batai, balos, KVEPIANČIOS LIEPOS, rūkstančios žvakės. Daug visko. Bet visa tai, visa tai išsitrynę iš atminties. Džinsai. Taip lengvai lyg plunksna nuskridus kai mes atsitraukiam vienas nuo kito. Meilė. Tikra meilė tau ir gyvenimui ir tam dangui, kuris virš to balkono. Bože moj, dažysim sienas. Pilka spalva, o dangų žinoma mėlynai. Džiaugiuosi, kad viskas vyksta. Toks keistas tas gyvenimas. Tiek daug neįvykdytų norų! Įdomu ar bus laiko šią vasarą įkvėpti daugiau deguonies.. Dabar reikia daug dirbti. Bleem, kai tu laikai mane savo rankose - tame danguje, kai klausi ar man nepatinka, kai atsakau ir toliau nepaliaujamai bučiuoju. Dar niekas taip manęs nelaikė. Tu esi toks nuostabus. Ir kai nerašai, kai visada sulauki mano tokio išsiilgimo - tai talentas. Ir kartosiu tai šimtus tūkstančių kartų. Ah, noriu eiti miegoti ir jausti kaip tu mane laikai. Ir ne taip jau viskas naturally kaip gali atrodyti. Viskas yra perfect. Ar gali patikėti tuo, kas vyksta? Aš nesuprantu, tik nesistengiu. Kaip tau tai atrodo? Klausiu, nes man tai neatrodo kažkas įprasto, paprasčiausiai suprantamo. Taip man nebuvo. Rytoj chill'insiu, bet šiandien tave labai myliu. Ir ne tik šiandien. Ir žinau, kad tu man dabar tikrai neparašysi. Neparašysi "kaip gyvena, pati nuostabiausia mergina šiame pamėnulyje?" NE-PA-RA-ŠY-SI. Bet vis tiek žinau. Labanaktis.

R.

Balto šokolado frappè skonio

Niekada niekas nesupras mano dabartinės būsenos. (Kaip ir aš niekada nesuprasiu kito būsenos) Niekada niekam taip nesutaps tuo pačiu metu tokia pati būsena. Tuo ir įdomu gyventi, patirti, mėgautis savo pojūčiais, negali jais pilnai pasidalinti su kitais, jie supras kitaip. Na ir kas? Įsidėk vyšnią į burną ir suvalgyk! Nusispjauk ant visko. Ir tai nereiškia, kad tau nerūpi tavo aplinka. Bož, gyvenu sapnuose. Daug žmonių, pažįstamų, atitiktinumų... Šiuo metu nustojau visiems padėti. Bjauru, ar ne? Toks laikotarpis turbūt. Laukiu vasaros. Myliu vasarą. Blem, jau praėjo pavasaris! Na bet mes ir santykius išsiaiškinome! Nenustojau mylėti. Dabar galėčiau mylėti forever. (žiemą, vasarą...) Tokiu skoniu kaip balto šokolado frappè. Ir nėr jos per daug. Ne per daug artumo, mes nežaidžiam kraštutinumais. Mes tokie panašūs, kad vienas kito nestebinam. Gyveni ir tiek. Bet ar blogai? Juk sakau, nieko man ne per daug. Galbūt, taip, viskas kaip iš sapno, ne tada, kai tikiesi, bet juk lauki visada, tai ir džiaukis, kai atėjo. Jis yra Avinas pagal mėnulį. Parašyta, jog viskas klostysis gerai. Taip, netobulai, bet gerai. Ko aš noriu? Pirmoje vietoje yra individualus savęs realizavimas, o kai viskas yra gerai, gali skirti laiko sau. Nepriklausomuoliai. Jau nedaug egzaminų, jau užuodžiu Jūrmalą. Ai, žinai, geriausia negalvoti. Šiuo metu svajoju apie knygų, muzikos, pianino, kūrybos ir Anykščių balkono suderinimą. : )

Perfume

Labas, rašau lyjant lietui, kvepiant hecintams. Iš krano pasipila vanduo ant mano planšetinio. Griaudžia. Be tavęs griaudžia už lango. Neparašiau tau, nepaklausiau kaip egzaminas. Be galo jaudinuosi dėl tavo artėjančio gimtadienio. Visas kambarys apsvaigęs nuo hecintų, bijūnų ir ramunių. Myliu tave lietuje ir saulėje. Ir žinai? Dzin ką kiti pagalvos. Man patinka rožės, nes jas galiu kolekcionuoti. T.y. ilgai turėti lašelį tavęs. O ką aš tau galiu padovanoti? Save. Miegočiau pas tave ant šaltų grindų įsisupusi į patalus ir tu man grotum kol užmigčiau. Juk tai būtų beprotiška? Bet juk ir dabar yra beprotiška! Visą naktį tūnoti lauke, kaip laukinės katės, kad tik ilgiau galėtume pabūt kartu. Ir tu klausi kodėl. Klausi kodėl būtent su tavimi. Aš apie tai negalvoju. Kai buvau su tais, kurie man netiko, surasdavau kodėl nenoriu su jais būti. Tačiau neradau tinkamos priežasties nebūti su tavim. Noriu tau rūpėti.

Saldžios akimirkos

Kodėl man patinka viską apie save pasakoti? Nes tik žinant visą situaciją gali man patarti. Dažnai būnu suprasta kitaip, nei norėčiau, bet per tam tikrą laiką ateina kažkoks supratimas, žmonės pergalvoja viską daug kartų, atsiranda naujų idėjų, minčių. Dažnai net ir puikiai mane pažįstantys žmonės, gerai žinantys situaciją, man pasiūlo absoliučiai apsurdiškų sprendimų, bet dėl tų trumpų kartais nutinkančių akimirkų, kada jie mane supranta, aš jiems viską ir pasakoju. Toks akimirkos labai saldžios. Pakylėja. Lyg kitas žmogus skristų kartu su tavimi. Smagu, kai kažkas rūpinasi. For sure.

Kas buvo - pražuvo.

Ir vėl ir vėl ir vėl vėlai grįžau namo. Vakar kiek visko buvau čia prirašiusi ir viskas išsitrynė! Tas nelemtas iPad'as. Sulaužiau savo apple ausines mesdama iPad'ą ant rūbų krūvos. Atsimenu rašiau kaip grįžau. A vairuojančią pirmą kartą sustabdė policija. Jai puikiai sekėsi. Stebėjausi kaip tokiose degančiose situacijose ji sugeba elgtis tobulai, nustembu, kad ji žino kaip reikia elgtis būtinose situacijose. Keista, aš jai viską žiauriai sakau į akis ką galvoju. Gal tai lemia tie praėję trys draugystės metai. Pirmą kartą praėjus trims metams nesibaigė mano draugystė. Indas sako: "Bendrauk su vaikinu tris metus be sekso ir būsi su juo laiminga iki gyvenimo galo." Manau, kad tame yra tiesos. Gerai, kad nereikia atsisakyti bučinių, prisilietimų, apkabinimo, kitaip tai būtų neįmanoma. Įdomu, kad nors ir visi žmonės skirtingi, bet visiem būtent tinka tas trijų metų laikotarpis ir dar niekas nesugebėjo moksliškai įrodyti priešingai ir kategoriškai tai paneigti. 

Sėdėjom vakar A.J. šokolade. Gėriau gėrimą iš šokolado ir airiško likerio bei ramunėlių arbatą. O už mūsų sėdėjo toks kunigaikščio antrininkas. Dainavo visokiausias dainas ale prancūziškai, kalbėjo visomis pasaulyje esančiomis kalbomis. Padavėjas taip ir nesuprato, kad jis pasirodo girtas manipuliuojantis žmones lietuvis, kol mes jam to nepasakėm. Mąsčiau ar nuo jo negausiu į galvą, bet viskas baigėsi gerai. Kiek yra daug fainų, bendraujančių, geranoriškų žmonių! Yra! Taip pat yra ir degradų. O kai geri žmonės kovoja su piktavaliais, gėris laimi. Ir policininkas, kuris sustabdė mus važiuojančias namo buvo tikrai kultūringas ir geras...

O šiandien bent jau grįžau ne po vidurnakčio. Ryt ryte vokalo egzaminas. Susitikom galų gale su Renatu. Sužinojau daugiau apie K. Jis nepasikeitė. Kaip pasakojo, jis vis dar nusitašo kaip tapkė. Tiksliau taip visada. Pagailo merginos, su kuria jis susižadėjęs. Blem. Ir nežinau kokia mergina gali būti laiminga su geriančiu vyru. Atsiprašau, kad gvildenu šią temą. Norėčiau, kad jiems būtų viskas gerai. Renatas taip pat susiradęs kitą merginą. Iš pirmo žvilgsnio turinčią mažai siekių ir be savo nuomonės, tačiau vėliau paaiškėjo, kad ne tokia jau ji ir bloga. Svarbu, kad nepikta ir priimanti žmones tokius, kokie jie yra. Mačiau kaip Renatas bando vesti pokalbį, kad prakalbintų piktąją Au, bet jam sunkiai sekėsi. Na žodžiu, viskas, kas būna gera vieną sezoną, kitą sezoną būna visai kitaip. Ir jei vieną sezoną buvo labai labai gerai, tai kitą dažniausiai taip nebūna. Na nieko tokio, ne pasaulio pabaiga. Tik labiausiai mane liūdina viskas apie K. Gaila.