Žiema. Sinusitas. Žiema. Ką veikiu? Kepu bananinę duoną. Tvarkau namus. Mokausi. Sergu. Klausau nuostabaus ir nepakartojamo džiazo. Vartoju antibiotikus. Visomis išgalėmis stengiuosi pasveikti. Rytoj keliausiu į dainavimo pamokas. Juk reikia bent vieną dienutę palikti pasiilsėjimui. Sapnuoju sapnus. Juose mano draugai. Sapnavau La. Jis buvo sielos draugas. Šiandien sapnavau P ir Ka. Ispanijoj. Kaip jie koncertavo po tiltu. O kiek buvo karuselių! Tik visos pačių valdomos. Sapnavau Marianą, jos i, tikriausiai dalyvavau dar viename jų renginy. Uh, kaip viskas ir keista ir nuostabu ir ribota ir gera. Dabar mažiau streso. Dėkoju už tai Dievui. Nežinau kaip kiti leidžia šį laiką. Sniegas sukuria kažkokią atmosferą, kada norisi daryti kažką gera, miela, šilta, kvapnu, aromatinga, skanu. Tikiu perspektyva. Aviečių lapų arbata. Eukaliptas. Jazz fm. Likę du bananų duonos gabaliukai. Mėlynos sienos. Balti žaisliukai pakabinti nuo balkių. Ranka nutrinti jo piešiniai lentoje, bet įsispaudę, dar šiek tiek matosi. Jis. This is for me, oh darlin'. Dar eukalipto. Kad išprotėčiau. Šios akimirkos mėgstamiausia daina "We will be together again". Trūksta tik tamsiai mėlyno, žalio, violetinio, pilko, juodo arba dar nežinau kokio kilimo.
