Perfume

Labas, rašau lyjant lietui, kvepiant hecintams. Iš krano pasipila vanduo ant mano planšetinio. Griaudžia. Be tavęs griaudžia už lango. Neparašiau tau, nepaklausiau kaip egzaminas. Be galo jaudinuosi dėl tavo artėjančio gimtadienio. Visas kambarys apsvaigęs nuo hecintų, bijūnų ir ramunių. Myliu tave lietuje ir saulėje. Ir žinai? Dzin ką kiti pagalvos. Man patinka rožės, nes jas galiu kolekcionuoti. T.y. ilgai turėti lašelį tavęs. O ką aš tau galiu padovanoti? Save. Miegočiau pas tave ant šaltų grindų įsisupusi į patalus ir tu man grotum kol užmigčiau. Juk tai būtų beprotiška? Bet juk ir dabar yra beprotiška! Visą naktį tūnoti lauke, kaip laukinės katės, kad tik ilgiau galėtume pabūt kartu. Ir tu klausi kodėl. Klausi kodėl būtent su tavimi. Aš apie tai negalvoju. Kai buvau su tais, kurie man netiko, surasdavau kodėl nenoriu su jais būti. Tačiau neradau tinkamos priežasties nebūti su tavim. Noriu tau rūpėti.