Šiandien užsirakinčiau tarp keturių sienų ištapetuotų aukštomis žolėmis bei gražiu kraštovaizdžiu su kalnu ir vandens telkiniu, o gal ežeru be kalno. Užsirakinčiau ir pamirščiau, kad esu. Būčiau būtyje. Būčiau būti. Krisčiau į lovą ir miegočiau. Šiandien visas rytas kaip didelis sielvartas. Pirma - sužinojau, kad anglų kalbą (kurios nemoku) moku taip pat kaip ir lietuvių kalbą. Tikra moksliukė! Nesuprantu ar apskritai šiame gyvenime kažką moku. Antra - žiauriai pavargau. Visko per daug. Kiti parašė pagrindinius egzaminus ir viskas. Aš vis dar kankinuosi. Atrodo, niekada nesibaigs. Šiandien dar liko stojamieji į VK, bet sužinojau, kad galbūt man neapsimoka ten studijuoti, nes jei išeičiau, turėčiau už viską sumokėti. Trečia - aš noriu miego, man trūksta atostogų ir galų gale man jau atsibodo visur kažką vaidinti, kaitalioti kaukes, jaustis tik atsakinga, kurti kažkokius įvaizdžius, daryti įspūdį, stengtis dėl vienų santykių. Skundžiuosi vietoj to, kad tiesiog nedaryčiau to..? Nebedarau. Tik nežinau ar tai į blogą. Pamatysim.
Dovana, kurią dabar norėčiau gauti labiausiai - laikas ir Harrio Potterio nematomas apsiaustas. Ačiū. : )
Einu kankintis ir gyventi toliau. Reikia prasidainuoti. l.g.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą