Ak, tas mokymasis... Niekada nėra ribų. Juk negaliu perskaityti viso pasaulio knygų ar visų parašytų tekstų ta tema, kuria man reikia. Vis randu visko daugiau ir daugiau ką dar reikėtų perskaityti, kad būčiau labiau pasiruošusi muzikos egzaminui. Taip norisi gerai parašyti, o ir jėgomis nebetrykštu skaityti, klausyti, ieškoti, kalti į galvą. Kaip tik ką tik dar radau labai svarbios informacijos. Atrodo, iškris akys nuo sausumo ir raudonumo, be to reikia išsimiegoti, bet vistiek kažkaip tikiu perskaitysiu tuos lapus, kuriuos dabar radau. Sustabdykit laikąąą! Pamiegosiu, perskaitysiu, įsidėmėsiu, šimtą kartų pakartosiu, o po to vėl paspauskit "play" ir būsiu viską suspėjusi. Na, ne viską, kaip ir rašiau, visko suspėti NE-Į-MA-NO-MA. Lyg ir laukiau kada viskas baigsis (egzaminai, mokykla, stojamieji...), bet tiek dar visko reikia padaryti ir tarpais atsipalaiduoti (gyventi sau), o po to... Kas po to? Po to nebebus grafiko, sustyguoto laiko, nebebus aišku niekas ir ateis baimė. Nors ir dabar ji yra. Slepiasi smegeninėje, bet ne taip giliai, kad nesijaustų. O gaila. : ) Tuoj "nukvailėsiu" nuo visko... : ( Einu kankintis toliau, nežinau kiek pajėgsiu, tikiuosi bent jau sugebėti nuvykti į egzaminą, kai dabar pripratau iki pietų miegoti. Labanaktis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą