Noriu matyti be pertraukos. Matyti tapo rutina, nenoriu, kad tai baigtųsi. Dabar jau žinau kas man. Tai abstinencija. Spaudžia krūtinę. Dabar jau darosi baisu. Baisu - viskas baigėsi. Vasara. Bendravimas su tam tikrais žmonėmis. Net jei ir tik keliems mėnesiams. Atrodo, tokia abstinencija, kad net jei ir gaučiau ko noriu, ji neišnyktų. Pastarosios dienos, o gal savaitės, mėnesiai - kaip sapnas. Ar jau atsikėliau? Kol kas apsiblausus. Atrodo, nieko nebuvo, tik miegas, jo karma, jis ir truputis muzikos. Dabar jau žinau kaip paimsiu, prieisiu. Nebeabejoju. Skamba skamba skamba tie žodžiai mano sąmonėje. Tu vyras. Tau nereikia skėčio. Tau nereikia... Nebereikia nieko sakyti.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą