Rytas buvo ankstyvas. Sunku keltis. Prisiverčiau išlipti iš lovos. Susiradau ką rengtis. Nulapnojau į vonią. Išėjau 10.01. Turėjau būti 10.00. Apie 10.20 iš manęs paėmė kraujo. Tada sėdėjau ir laukiau kol pakvies pas daktarę, o pasirodo buvau užrašyta 10.45 pas ją. Sėdėjau ir pamačiau naują daktarą, siaubinga ševeliūra ir auskaru. Pagalvojau "nu jo... nefaina tam, kas pas jį..." Atspėjot. Mane pakvietė pas jį: "Woohoo!". Atėjau, atsisėdau pas jį kabinete, o jis sėdi kažką rašo. Po to užverčia sąsiuvinį ir atsisuka į mane. Žiūri savo ryškiomis žaliomis akimis ir sako žemu prispaustu rokerio balsu: "Nu, dėstyk.". Aš pasižiūriu į jo rankas - ant vieno riešo uždėta gotiška plati apyrankė su metaliniais rutuliukais, ant kito plati ir stora kaip plaukų gumytė Lietuvos vėliava. Jau įsivaizdavau iš kokios jis kompanijos, kokie jo draugai... Pagalvojau, kad jis kaip iš kokio roko ar metalo festivalio. (na, žinot, tokie keistai apsirengę žmonės, panos su ryškiom spalvom dažytais ir išskutinėtais plaukais ir žinoma, alus rankose - tas geltonas gėrimas.) Pasistengiau, kad pasakojimas būtų kuo trumpesnis, nors apskritai nenorėjau jam nieko sakyti.
Per visą mano gydytojų lankymo laikotarpį buvau mačius visokių daktarų, bet dar TOKIO nemačiau. Ir visgi aš kalta, kad sakau seselėm, jog man nesvarbu pas kokį daktarą eiti. (nuo šiol tikriausiai bus svarbu)
laukų gėlė ;)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą