Frederic Francois Chopin

Šiandien dieną skyriau gilinimuisi į muzikos istoriją.
Radau įdomių faktų apie kompozitorių Frederiką Francois Šopeną (beje jis vienas iš mano mėgstamiausių klasikinės muzikos kompozitorių):

Vos septynerių sulaukęs, jis jau buvo dviejų polonezų autorius (G minoras ir B-flat mažoras), kuriuos pristatė graviravimo dirbtuvėje pas tėvą. Kartą, vieno koncerto metu, mažojo Šopeno paklausė, kaip jis mano, kas labiausiai patiko publikai. Septynmetis atsakė: „Mano marškinių apykaklė“. Aštuonerių metų jis sugrojo savo pirmąjį koncertą fortepijonui.

Šopenas prašė, kad per jo laidotuves skambėtų Mocarto Requiem. Requiem pagrindinės dalys atliekamos moterišku vokalu, bet Madeleine bažnyčioje niekada nebuvo moterų chorisčių. Laidotuves atidėjo beveik dviem savaitėms, kol bažnyčia pagaliau surado dainininkes ir galėjo išpildyti paskutinį Šopeno norą.

Nors Šopenas palaidotas Paryžiaus Père Lachaise kapinėse, jo širdis paties prašymu, buvo išimta, įdėta į urną ir išsiųsta į Varšuvą, kur ją įtvirtino Švento Kryžiaus bažnyčios kolonoje. Visa tai dėl to, kad jam išvažiavus koncertuoti į Prancūziją (tuo metu jis gyveno savo gimtinėje Lenkijoje), Šopenas sužinojo, jog Lenkija buvo okupuota ir jis pasiliko Prancūzijoje. Père Lachaise rajonas pritraukia begales lankytojų. Jis puošiamas gėlių girliandomis netgi žiemą.