Gimtadienis. Paskutinis skambutis

Tiek naktų nemiegojau, jog kai vakar atsiguliau apie devynias vakaro, tai galvojau, kad išmiegosiu ir visą dieną. Paprastai, kaip jau rašiau, mane dažniausiai pakeldavo telefono skambutis, tačiau šiandien niekas neskambino. Atsikėliau prieš pirmą valandą dienos. Kas nutiko? Man bemiegant mane išgąsdino kažkas krentantis ant manęs - ant mano galvos. Tai buvo Elvio Presley nuotrauka. Šiandien mane pažadino Elvis Presley. Jaučiuosi visai neblogai, dabar einu susitepti sumuštinio ir pasidaryti arbatos, o tada pratęsiu savo pasakojimą.

***

Gimtadienis buvo geras. Džiaugiuosi, kad neįprastas. Reikėjo pakankamai ilgai vairuoti mašiną nuo Vilniaus iki Palangos, bet aš tuo džiaugiuosi. Smagu buvo Sekmadienį būti kopose, matyti jūrą, smagu fotografuotis pakelėje, važiuojant ilgesniu keliu, bet įdomiai ramiu ir su daug karvių. Labai norėjau nusifotografuoti su kokia karve, bet nesigavo, buvo mažoka tam laiko. Apskritai, buvo gera išvažiuoti, pabūti su draugėmis, praleisti laiką ramiai ir ne taip, kaip įprasta kasdien. (Vis dar juokinga, kad poilsio namuose, kuriuose apsigyvenom, vonioje nebuvo lemputės ir buvo tamsu, nes prižiūrėtoja nesugebėjo jos pakeisti - "mat nėra dabar to darbuotojo, kuris už tai atsakingas, nežinau kokia ten tinka lemputė ir t.t.")

Taigi, gimtadienis truko visą savaitgalį - nuo šeštadienio ryto iki sekmadienio vakaro dvyliktos valandos, o pirmadienį šventėme "paskutinį skambutį" arba kitaip "posliedniji zvanok" (taip nori, kad sakyčiau A). Oficiali dalis buvo nuobodi ir neorganizuota. Savo mašinomis paėmėme auklėtoją nuo katedros aikštės ir vežėme į vieną vietą, kurioje buvo galima pasižiūrėti miesto panoramą. Ten nusifotografavome, iššovėme šampaną ir dar keliolika minučių stovėjome neturėdami ką veikti. Po to, nuvažiavome iki mokyklos, pasistatėme mašinas ir ėjome į paskutinę pamoką. Nebuvo nieko ypatingo. Mokytoja kalbėjo nemažai ir beveik apie nieką. Išdalino medinius angeliukus su kiekvienam tuo pačiu užrašu. Kita mokytoja, kuri nėra mūsų auklėtoja pasistengė dėl abiturientų kiek daugiau. Parašė kiekvienam asmeniškus laiškus apie tai, kokie jie buvo, ko jiems linki ir panašiai, įdėjo jų rašinių, kitų darbelių bei nuotraukų per pamoką. Manau, kad tai labai didelis, bet ir nuostabus darbas. Mūsų auklėtoja pasistengė kiek mažiau. Ji perskaitė apie kiekvieną žmogų garsiai ir anonimiškai - "patys pasirinkite, kuris jums tinka". Man tiko du, bet nepasirodė labai įdomu. Vėliau buvo vienuoliktokų pasirodymas ir medelio sodinimas mokyklos kieme. Po to su klase nutarėme keliauti į R sodybą, o ten jau tikrai buvo smagu. Ilgai dvejojau ar važiuoti, juk ir taip visą savaitgalį nebuvau namie ir neišsimiegojau, bet kadangi net mama mane paskatino "aišku, važiuok, čia juk JŪSŲ šventė, jei tik turi dar jėgų, tai ir važiuok", todėl nutariau važiuoti ir dabar suprantu, jog tikrai būčiau pakankamai praradus gero laiko, jei būčiau nevažiavusi. Be to, ten stipriai prisispaudžiau pirštą metalinėmis durimis, tad dabar turiu atsiminimą - violetinį dešinės rankos rodomojo piršto nagą. O dar tos pačios dienos rytą susidaužiau visą kairę koją rūbų spintos durimis. ( linksmuolė )