2012 m. gegužės 21 d., pirmadienis

Visko po truputį

Kiek daug sužinojau, daug suradau,
bet nieko nerodau, tau nesakau,
išdrįsti nemoku, o gal dar ne ne, ne šiandien.
, Mr. X

Lengviau kentėti tam, kuris labiau užsiėmęs. Taškas Mr. X naudai. Gali sėdėti vienoje vietoje ir laukti, kol galų gale pas tave ateis tai, ko visada laukei. Svarbu per daug negalvoti ir nuo to bus tik lengviau. Pavydžiu tiems, kurie taip gali. Aš negaliu. Bet dabar ne apie tai. Ne apie paskutines dvi savaites. Ne apie vakar. Ne apie mielą ir artimą bohemiją, kai ją prisijaukini. Ne apie pašėlusius rytus, susišiaušusiais plaukais ir perštinčia gerkle. Ne apie žinutes naktį ir rytą, gyvenant lovoje. Ne apie rytines arbatas ir troškimą nebūti vienai.

Šiandien kai kas man pakišo mintį ir kilo idėja apie mano būsimą gimtadienį. Sugalvojom mano mašina važiuoti iš Vilniaus į pajūrį. Penkiese. Ką ten veiksim, priklausys nuo mūsų išradingumo, bet argi tai dar gali būti svarbu jei pamatysim jūrą, pajusim smėlį basomis kojomis, tikiuosi gerą orą! Trumpas atsikvėpimas nuo mokslų ir egzaminų. Sunkiausia bus kelionė, bet pamatysim kaip seksis.

Pastarosiomis dienomis, kai miegu namuose ir neinu į pamokas, miegoti einu vėlai, o atsikeliu tada, kai man kažkas paskambina telefonu. Ir taip kiekvieną rytą. Mano žadintuvai - draugai visai laiku paskambina - tada, kada jau būnu išsimiegojusi, bet vis dar giliame miege. (tai būna 11-12 val.) Tai va, ačiū, draugai - žadintuvai, kurie man skambina laiku.  :)

laukų gėlė

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą