What I gotta tell? That was big. Tikras plotas, tikros šiukšlės, tikras jam'as, tikras bendravimas, tikras tvarkymasis, tikri pusryčiai, tikra kava su tikru šokoladu, tikri vaistai nuo rūgščių - PADEDANTYS!!!!! Tikras natural feisas! Apie La išsiaišinau pakankamai ir dar daugiau! Tikras tikras tikras. Oh tas jam'inimas su Marium ir La, Mamontovo dainos... Tikras jam'as! Kai ryte atsikeli ir pirma mintis: "Noriu grot!!", kai šeimyniškai kažkas pagamina visiem omletą be paprikų ir kitų nemėgstamų ingridientų! Kai miegam 5-ias valandas, o jautiesi lyg būtum miegojęs devynias ir visi šelmiški bajeriukai, tvarkymasis koks turi būt! Kai išeini į lauką pro angelą su kosmonauto ausim kur vakar parodė pro balkoną ir visai nešalta, nors žiema. Eini sotus, atsigėręs, pakankamai blaivus, emociškai harmoningas ir nenusimeni, jog reikės nusivalyti mašinos stogą. Kai vis dar jauti mažą kartėlį, bet žinai, kad ištversi ir ta harmonija nuteikia, jog norėtum daryti viską ir nesijaudini darydamas nieko. Kai rašai ir dzin, liejasi laisvai, kai nesiparini dėl tėvų ar ko nors kito. Kai nesivargini visiem iš eilės skambinti ir pasakoti kaip buvo, nes nori dalelę pasilikti ir sau. Kai gali pasilikti sau ir to užtenka!
Sužinojau apie Ma. Ir dėl visko įsitikinau, jog yra gerai, kai žinai, kad nesiveržia su tavim ir tau nereikia. Kai Ma apibūdina geriau nei sugebėtum apibūdinti pati ir nebereikia ieškoti žodžių, lyg kažkas tyliai pakuždėtų į ausį tai, ko ieškojai.
Kai L nebesipriešina ir nebegadina nei vakaro nei ryto ir žinau, kad nebegadins jau ir būsimo laiko, kai ji leidžia jam'int man ir dar kartą nesipriešina. Kai klausia patarimo eilinį kartą, bet šį kartą klauso nuoširdžiau, kai ji ruošiasi atlikti Alos Pugačiovos dainą ir aš jaučiuosi ramiau. Tai yra kažkas. Ruošiuosi pasiruošti pristatyti "Utopiją". Ir dzin jei niekas nenori skaityti ką rašau, nesvarbu. Noriu tos harmonijos forever. Baisus tas žodis. Kai tikrai žinai, jo nereikia. Aš teisi? Gerai, yra gerai.
l.g.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą