Žmogus valgo knygas, valgo savo mokytojus, žavisi jais ir tobulai atspindi šviesą: visi aplink jį žino, kad jis jogas, kad jis sveikuolis, kad jis praktikuoja, kad jis šaunuolis. Visi stovi aplink ir negali akių atitraukti nuo jo. Kaip į mėnulį danguje, jis juk traukia dėmesį, negali jo nematyti ir taip norisi ilgiau tai tęsti...
Kas yra tas, šalia kurio išaušta diena ir dingsta tamsa? Kas yra tas, kurį norisi atspindėti, t.y. būti panašiu į jį? Kas yra tas, kuriam nebereikia šaltinio, kuris pats yra visko šaltinis?
Skaitau A atsiųstą tekstuką apie žmogaus dvasios evoliuciją "Žmogus valgo knygas, valgo savo mokytojus, žavisi jais ir tobulai atspindi šviesą"
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą