"Labas" - mojuoju !

Atrodo šio įrašo klausiau apie dešimt kartų iš eilės ir vis dar negaliu sustoti. Atitinka mano nuotaiką.

Sakau: "Reikia ieškoti problemų savyje", bet šį kartą tai daryti daug sunkiau nei visada. Pykstu ant M. Nenoriu jo matyti. Nenoriu girdėti. Muzika geriau nei tyla. Taip dabar gyvenu. Pasigarsinu muziką. Apsimetu, kad tyla neegzistuoja. Apsimetu, jog mano galvoje yra kažko daugiau už tuštumą. Nemalonus jausmas. Norėčiau, kad jis jaustųsi taip pat. 750 mililitrų šilto ir beprotiškai saldaus kraujo. Taip, vakar gėrėm vyną sėdėdami ant maišiukų, kuriuos pasidėjom ant lietaus nubučiuoto suolo. Tolumoje gaudė fejerverkų šūviai. O aš tylėjau. Tylėjau. Viskas pasirodė dar blogiau. Tie, kurie man patinka, iš manęs šaiposi, kiti neša gėles. Kažkoks nukrypimas nuo harmonijos ir sintezės. Grįžtu ant žemės."Labas" - mojuoju! Mano lapai krenta žemyn. Mano povo plunksnos byra snaigėmis. Kokio velnio vaikinai rodo dėmesį, kai atrodo to daryti nenori? Vis tiek: "Wild hearts can't be broken".