2015 m. vasario 16 d., pirmadienis

Kiek daug istorijų kaip gėriau kavą...

Kiek daug istorijų kaip gėriau kavą. Kaip gėriau kavą ir mąsčiau. Kaip atsivėrė galvos vingiai. Kaip kritau į nebūtį. Kai svaigsta galva ir nesibaigia eilėraščiai. Tik šiandien esu stipresnė. Širdis gal ir silpnesnė, bet mintis gilesnė. Prikūriau visokių sentensijų.

Ir vėl pradėjau psichuot. 
Šiandien aš per daug myliu
Arba per daug keistas oras.
Nei šalta, nei sninga,
Gal per daug subrendau?
Gal perbridau per laiką,
Gal žodžiai stipriau muša 
Raudonį mano skruostų,
Negu lūpų prisilietimai,
Pažįstamos akys,
Mylimiausios rankos,
Gal liftas baugina ir dusina
Labiau nei cigaretės dūmai,
Tiesiai į veidą,
Nepastebimai arba specialiai nepastebint,
Kiekvieną kart,
Kai atsiduriu aukštai,
Kur matyti stogai,
Kur akis aprėpia daugiau
Nei galiu suprasti aptemusiu protu,
Realybę filtruojančiais vyzdžiais,
Budai įėjus širdin,
Kai stebuklas apgauna sąmonę.
O po to viskas staigiai nurimsta.
Fanfarų šlovė nuogai išsirengia  
Tiesiai prieš mano akis.

Atėjo laikas kai nebebijau būti savim,
Suklysti, sakyti mintis, prarasti
Esu, gyvenu tryliktą kart

beprotybė begalybė 
būtinybė galimybė 
brolybė būtybė 
linksmybė kvailybė 
tamsybė tuštybė 
silpnybė šunybė
šventybė ramybė

Love oh Love.
Why am I Loving you?
Many times I've been doin' too
Many things to you
I'd better wouldn't do.
They told they don't see Love in you.
But sugar wishes always coming true.
I have a clue,
I'll unlock your zoo
And forever we'll have point of view,
Like our eyes are two,
There'll be nothing blue.

Love oh Love,
Tiek visokių dainų skamba galvoje,
Įvairiausios mintys plinta mano krauju,
Kai važiuoju savo automobiliu,
Kai laiką veju,
Bet neįtelpu į jo siauras kelnes.
Bet nieko,
Švaistau naktį,
Šią dar vieną naktį,
Kai vėlu, kad net visi nuėjo miegoti.

Žinot, trečiame posme tiek mano minčių gyvuoja. Na ta begalybė kai nori, kad tęstųsi, tai kas yra, kai tas, kas yra, yra gerai, kai gerai tai, kas yra tarp. Tarp to, kas baigėsi ir to, kas bus. Beprotinė begalybė. Beprotinė begalybė meilėje. Ir kai nesunku. Kai kiekviena atsiradusi būtinybė yra nauja galimybė, kiekvienas šansas padaryti tai, ką visada norėjai. Kai brolybė yra tas žodis, kurį noriu sakyti unofficial H, kai tas žodis man toks artimas, kai mes sėdim kartu susigūžę, susitraukę mano lovoje tarp mėlynų sienų tarsi slėptumėmės nuo karo, lyg iš filmo "Mėnesienos karalystė". Kur sąrašiuke yra knygų skaitymas ir Šivanandinė joga bei meditacija. Galim dar įtraukti palapinę šiltuose kraštuose. Ir dantų pastą su šepetėliu. Būtybė, noriu pasakyti, kad gera būti. Linksmybė kvailybė -  linksma būti kvailiu. Tamsybė tuštybė. Na čia jau giliau. Nu kai atsidarai savo privačią dainavimo mokymo studiją, nors nemoki dainuoti ir duodi interviu žurnalui "Žmonės" apie tai, ką turi savo baltos odos neskoningoje rankinėje. Arba kai vaikaisi visų vyrų ir lipi jiems ant kaklo dedama visas pastangas jiems patikti. Svarbiausia visiems iš eilės. Ir šiaip per didelis materializmas. Silpnybė šunybė, tai kai tingi padaryti tai ką reikia ir po to nuo to kenti sulaukus pasekmių. O šventybė ramybė, nu tai om, svarbiausias dalykas mano gyvenime. Šventa, tyra, švaru, harmoninga, ramu, pilnatviška. Om Om Om... Nuostabu.

Kadangi nuo kavos sukasi galva, gėriau priešslyvinį vandenį. Tik slyvos iki šiol taip ir nepanaudojau. Jau vėlu. Žingsnis po žingsnio nebebijau sakyti ko noriu. Ir įgyvendinu. Tai labai labai svarbu. Atleiskit už nerišlumą. Ačiū, kad esat. Ačiū už viską.

laukų gėlė

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą