Write it

Kaip sunku pradėti rašyti po ilgo laiko... O norisi, visą laiką norisi rašyti, tik ne bet ką! Tam reikia įkvėpimo! O jo semiuosi iš papildomų šaltinių, naujos informacijos, naujų potyrių. Sesijos metu sunkiai sekasi viską suspėti. O turėjau minčių! Bet viską pamiršau, nes neturėjau laiko užsirašyti. Praeitą savaitę buvau pradėjusi rašyti vieną įrašą. Ir kur jis pradingo? Klauskite mano iPad'o. Gaila, jis nekalba. Šiknius.

Tą įrašą rašiau mirkdama vonioje. Tikriausiai apie tai, koks tas dvidešimt pirmas amžius - jau net ir vonios kambaryje iPad'as guli sau ir spigina gražuolis, žiūri kaip prausiuosi - visai be privatumo! Kaip rašė v.p. "tik pagalvoji, parašai ir lyg visiem pakuždi tyliai į ausį ką pagalvojai". Ir tie visi filmai žiūrėti prieš dvi savaites - "The Fountain" , "Debesų žemėlapis" , "Mr Nobody" verčia mane įsivaizduoti koks bus dvidešimt antras amžius. Technologic... Šiandien skaičiau straipsnį, kuriame buvo parašytos kainos, atveriančios realias galimybes apsigyventi Marse. Jau nebetoli iki to, kai filmai taps realybe ir realybė kartu su virtualiu pasauliu susilies į vieną. Geriausi ateinančio amžiaus gyvenimą nusakantys žodžiai: "buy it, use it, break it, fix it, trash it, change it, mail - upgrade it, charge it, point it, zoom it, press it, snap it, work it, quick - erase it, write it, cut it, paste it, save it, load it, check it, quick - rewrite it, plug it, play it, burn it, rip it, drag and drop it, zip - unzip it, lock it, fill it, call it, find it, view it, code it, jam - unlock it, surf it, scroll it, pause it, click it, cross it, crack it, switch - update it, name it, rate it, tune it, print it, scan it, send it, fax - rename it, touch it, bring it, pay it, watch it, turn it, leave it, start - format it." Apie visa tai pagalvojau vien todėl, kad girdėjau jau ne vieną pasakojimą kaip žmogeliai negali ramiai nueiti į tualetą, nešasi Sims'us ir iPhone'ą kartu su savimi. O kuo aš blogesnė? Kad žinotumėt, koks man malonumas yra atsikelti ryte ir jei nėra nieko namuose, pasiimti iPad'ą į vonios kambarį ir besivalant dantis tūsint, kratytis kaip rokerei/beprotei pagal d.r. ar kieno nors kito dainas! Labai rekomenduoju! Pakelia tonusą! : )

l.g.

būtent tai, apie ką visą laiką kalbėjo mano vidus

http://m.youtube.com/watch?v=IB-7rPT5Dk8

Reality

Tėtis ateina ir sako: "Ko nemiegi?" Sakau: "O kas?" Sako: "Tai laikas jau. Negaliu užmigt nes sugalvojau naują verslo planą." Ir jis taip visada... Visada ką nors sumąsto. LINKSMUOLIS!

Those moments...

Šiandien visą dieną mąstau, kad atsitiko tai, ko laukiau visą pakankamai niūrų rudenį. Pramiegojau rytines paskaitas. Atsikeliu pažadinta sms žinutės, pažiūriu pro langą, o ten balta balta! Atrodo jau taip seniai to laukiau! Lyg palengvėjimas koks! Atoslūgis! Ir dar - mama virtuvėje kepa imbierinius sausainius. Beprotiškai nuostabu! Nutariau vakare nusigauti prie kalėdinės eglės, esančios Katedros aikštėje. Tiesą sakant, diena buvo gera lyg be priežasties. Žemėje pasirodė sniegas ir tai labai pradžiugino. Viskas nušvito.

Pagalvojau, kad yra baisu prisirišti prie vieno žmogaus, baisu prie jo per daug priartėti, nes tai skatina atviriau ir atsainiau rodyti emocijas. Tai skatina rasti daugiau problemų bendravime su tuo žmogumi. Bijau to laisvumo, kada pradedi mažiau galvoti kaip į viską reaguoti ir ką tam žmogui sakyti.

Kitas dalykas - tai supratau, kad kai kurie žmonės yra mieli, žavūs ir faini, nes jie sau yra mieli, žavūs ir faini.

Smagiai praleidau vakarą su P. Buvom prie eglutės, o svarbiausia vėl sudalyvavau D.G. koncerte, arba kitaip vadinamame jam session. Šį vakarą klube "Soul box" grojo džiazo muzikantai iš akademijos, tačiau visą jų pasirodymą sugebėjau praleisti valgydama, būdama kitoje klubo patalpoje. Tikiu, kad jam session buvo dar geresnis. Kai kuriais momentėliais tikrai žavėjausi. Jų muzika kartais buvo netikėta, įdomi ir man sukėlė džiaugsmą.

Impressive

"Labas" - mojuoju !

Atrodo šio įrašo klausiau apie dešimt kartų iš eilės ir vis dar negaliu sustoti. Atitinka mano nuotaiką.

Sakau: "Reikia ieškoti problemų savyje", bet šį kartą tai daryti daug sunkiau nei visada. Pykstu ant M. Nenoriu jo matyti. Nenoriu girdėti. Muzika geriau nei tyla. Taip dabar gyvenu. Pasigarsinu muziką. Apsimetu, kad tyla neegzistuoja. Apsimetu, jog mano galvoje yra kažko daugiau už tuštumą. Nemalonus jausmas. Norėčiau, kad jis jaustųsi taip pat. 750 mililitrų šilto ir beprotiškai saldaus kraujo. Taip, vakar gėrėm vyną sėdėdami ant maišiukų, kuriuos pasidėjom ant lietaus nubučiuoto suolo. Tolumoje gaudė fejerverkų šūviai. O aš tylėjau. Tylėjau. Viskas pasirodė dar blogiau. Tie, kurie man patinka, iš manęs šaiposi, kiti neša gėles. Kažkoks nukrypimas nuo harmonijos ir sintezės. Grįžtu ant žemės."Labas" - mojuoju! Mano lapai krenta žemyn. Mano povo plunksnos byra snaigėmis. Kokio velnio vaikinai rodo dėmesį, kai atrodo to daryti nenori? Vis tiek: "Wild hearts can't be broken".