Super moment

Mums reikia daugiau sėkmių 

Ir mažiau nesėkmių,

Daugiau momentų,

Šviesos instaliacijų,

Šokių, žingsnių lėtų,

Jutimo ir pauzių,

Teorijų užmaršties,

Ausų girdėjimo,

Meditacijos veiksme,

Laiko aplenkimo,

Dar truputį meškauogių arbatos.

Kodėl visad aš

Paskęstu žmonėse?

Kodėl visad noriu daugiau

Nei galiu panaudoti,

Kodėl taip sunkiai randu save

Kiekvienoj minioje

Ir tenai, kur aplinkuj būtybių nėra?

Auginu beatodairiškai

Suspaustą į diržą brolybę,

Apsegioju didžiausiom grandim,

Na ir kas iš jų, 

Brolis pabėgs, jei norės

Pro galinę pusę,

Kodėl visą laik lipinu 

Super moment klijais

Save prie kitų,

Kai laikytų ir paprastais

Arba bent nesužeistų tikrovės?

Kiek daug istorijų kaip gėriau kavą...

Kiek daug istorijų kaip gėriau kavą. Kaip gėriau kavą ir mąsčiau. Kaip atsivėrė galvos vingiai. Kaip kritau į nebūtį. Kai svaigsta galva ir nesibaigia eilėraščiai. Tik šiandien esu stipresnė. Širdis gal ir silpnesnė, bet mintis gilesnė. Prikūriau visokių sentensijų.

Ir vėl pradėjau psichuot. 

Šiandien aš per daug myliu

Arba per daug keistas oras.

Nei šalta, nei sninga,

Gal per daug subrendau?

Gal perbridau per laiką,

Gal žodžiai stipriau muša 

Raudonį mano skruostų,

Negu lūpų prisilietimai,

Pažįstamos akys,

Mylimiausios rankos,

Gal liftas baugina ir dusina

Labiau nei cigaretės dūmai,

Tiesiai į veidą,

Nepastebimai arba specialiai nepastebint,

Kiekvieną kart,

Kai atsiduriu aukštai,

Kur matyti stogai,

Kur akis aprėpia daugiau

Nei galiu suprasti aptemusiu protu,

Realybę filtruojančiais vyzdžiais,

Budai įėjus širdin,

Kai stebuklas apgauna sąmonę.

O po to viskas staigiai nurimsta.

Fanfarų šlovė nuogai išsirengia  

Tiesiai prieš mano akis.

Atėjo laikas kai nebebijau būti savim,

Suklysti, sakyti mintis, prarasti

Esu, gyvenu tryliktą kart

beprotybė begalybė 

būtinybė galimybė 

brolybė būtybė 

linksmybė kvailybė 

tamsybė tuštybė 

silpnybė šunybė

šventybė ramybė

Love oh Love.

Why am I Loving you?

Many times I've been doin' too

Many things to you

I'd better wouldn't do.

They told they don't see Love in you.

But sugar wishes always coming true.

I have a clue,

I'll unlock your zoo

And forever we'll have point of view,

Like our eyes are two,

There'll be nothing blue.

Love oh Love,

Tiek visokių dainų skamba galvoje,

Įvairiausios mintys plinta mano krauju,

Kai važiuoju savo automobiliu,

Kai laiką veju,

Bet neįtelpu į jo siauras kelnes.

Bet nieko,

Švaistau naktį,

Šią dar vieną naktį,

Kai vėlu, kad net visi nuėjo miegoti.

Žinot, trečiame posme tiek mano minčių gyvuoja. Na ta begalybė kai nori, kad tęstųsi, tai kas yra, kai tas, kas yra, yra gerai, kai gerai tai, kas yra tarp. Tarp to, kas baigėsi ir to, kas bus. Beprotinė begalybė. Beprotinė begalybė meilėje. Ir kai nesunku. Kai kiekviena atsiradusi būtinybė yra nauja galimybė, kiekvienas šansas padaryti tai, ką visada norėjai. Kai brolybė yra tas žodis, kurį noriu sakyti unofficial H, kai tas žodis man toks artimas, kai mes sėdim kartu susigūžę, susitraukę mano lovoje tarp mėlynų sienų tarsi slėptumėmės nuo karo, lyg iš filmo "Mėnesienos karalystė". Kur sąrašiuke yra knygų skaitymas ir Šivanandinė joga bei meditacija. Galim dar įtraukti palapinę šiltuose kraštuose. Ir dantų pastą su šepetėliu. Būtybė, noriu pasakyti, kad gera būti. Linksmybė kvailybė -  linksma būti kvailiu. Tamsybė tuštybė. Na čia jau giliau. Nu kai atsidarai savo privačią dainavimo mokymo studiją, nors nemoki dainuoti ir duodi interviu žurnalui "Žmonės" apie tai, ką turi savo baltos odos neskoningoje rankinėje. Arba kai vaikaisi visų vyrų ir lipi jiems ant kaklo dedama visas pastangas jiems patikti. Svarbiausia visiems iš eilės. Ir šiaip per didelis materializmas. Silpnybė šunybė, tai kai tingi padaryti tai ką reikia ir po to nuo to kenti sulaukus pasekmių. O šventybė ramybė, nu tai om, svarbiausias dalykas mano gyvenime. Šventa, tyra, švaru, harmoninga, ramu, pilnatviška. Om Om Om... Nuostabu.

Kadangi nuo kavos sukasi galva, gėriau priešslyvinį vandenį. Tik slyvos iki šiol taip ir nepanaudojau. Jau vėlu. Žingsnis po žingsnio nebebijau sakyti ko noriu. Ir įgyvendinu. Tai labai labai svarbu. Atleiskit už nerišlumą. Ačiū, kad esat. Ačiū už viską.

laukų gėlė

Penktadienis trylikta

Penktadienis. Trylikta. Keista diena. Tiek mokiausi, maniau neišlaikysiu, nieko nemoku. Beskaitydama užmigau. Nuėjau į egzaminą. Davė keturis klausimus. Prirašiau pilnus lapus. Sako tu matyt ne čia pataikei. Taip gerai rašai, tau skola netinka. Pasirašė ant lapo. Žiūriu įskaita. Taip nustebau, galvojau rašys pažymį. Ruošiuosi Šv.Valentino dienai. Nusipirkau gražų apvalainą arbūziuką, braškių, balto šokolado, mielių, sviesto. Kepsiu mielinius blynukus širdelės formos. Geriu kavą su kofeinu po šimto metų. Bijau kas bus. Nebūtų smagu dėl to neturėti nuotaikos vakare. Nu ką, lekiu į paskaitą ir darbuotis. Atrodo galiu daugiau kvėpuoti atsiskaičiusi skolas. Iki pasimatymo! xo, laukų gėlė

Nusivylusios namų šeimininkės

O mes vienos,
Nusivylusios namų šeimininkės,
Plėšom salotų lapus į bliūdą,
Liedamos pyktį ir skausmą,
Ir pjaustom agurkus stambiom dalim,
Kad dantys liežuviui šokant valsą
Turėtų ko į taktą ploti.
O taip kutena kam
Į kaklą ar į petį
Įleisti geluonis nors vieną naktį.
Bet ką jau,
Juk ne viena kitą,
Kankinti noras šitaip ima.
Geriau užkaiskime keptuvę.

Vištieną guldom į džekuzi
Receptas toks turėtų būti,
Turškenasi citrinos vonioje,
Garuoja turkiškoje pirtyje.
O mes nelaukdamos darbuojamės.
Viena tarkuoja sūrį,
Kita pro langą žiūri.
Dainuoja apie trečią brolį Joną,
Kuris čia niekad neatjoja,
Kabina medų iš stiklainio,
Juk reikia bent kurio saldainio,
Bet netikėtai randa vyno.
Ir kaip kitaip jei jau be vyro?
Padaro puotą superinę,
Ir kalba žodžių sutartinę.
Tada ateina metas jau miegot
Ir nebėra jau ką daugiau galvot,
Išsiskiria draugutės mielos
Ir vėl kaip visad lieka vienos.

Ir taip žinai, mieloji drauge, kartais norisi pabėgti toli nuo namų. Į ašramą. Kodėl? Norisi pabėgti nuo visų, nuo savęs, nuo tų, kuriuos labiausiai myliu. Kai pradedu spausti save iš vidaus taip, jog atrodo ištrykšiu kaip tik citrina tesugeba ištrykšti. Kai tampa sunku gyventi čia. Sunku realizuoti save. Kai kankini pats save ir nori, kad tai baigtųsi. Kai nematai galo. O atsitokėjęs supranti, jog tai ne tavo artimieji dėl visko kalti. Jog jie gyvena ne dėl to, kad ant šios žemės esi tu. "Tiktai tavyje pasaulį gydanti šviesa" - sudainavo A.M.

"Aš esu tai, ko ieškai ir ką randi. Aš esu gabalėliai, kuriuos dabar renki." Atiduodu tau savo sparnus. Jų vertė labai santykinė. Atiduodu tau savo sparnus. Tai tik mano problema. O tu daryk kaip išmanai, kaip tau geriausia. Net jei nemylėtum mano plunksnų, aš vis tiek nesigailėčiau tau jų davusi. Niekam kitam. Ir niekad nesuabejok ar esi vertas jas priimti. Tiesiog taip yra. Gali svaičioti, žavėti kitas gulbes savo išmintimi. Tai tavo prigimtis. Na ir kas? Gausi tai, ko esi vertas. Net jei ir manai, kad narkomanams reikia suteikti šansą. Net jei nesupranti, kad dėl to nepykstu, kad neprieštarauju tavo nuomonei. Net jei ir negaliu nustoti kartojusi kaip tave myliu ir visą laiką tavęs pavydžiu. Net jei tu nesuteiki šanso man rasti tikrų priežasčių pavydui. Vis tiek tu tai gausi.

Kartais nekenčiu savęs. Nenorėčiau, kad taip būtų. Savigrauža. Lyg būčiau iš tiesų padarius kažką blogo. O užtenka ir smulkmenų. Net nors ir kiti sugeba ištverti mano klaidas.

More power, less sleep

Šeštadienio rytas. Penkiolika valandų. Miegu su meškiuku ir beprotiškai noriu valgyti spagečių. Reikia suharmonizuoti tris kūrinius ir pasiruošti harmonijos egzaminui. Tam liko diena su puse. Oh clock, go on! Everything's good except the sleeping, because i sleep at the day time.

Žingsniai

Kodėl įsimylėjusių žmonių nuotaika yra tokia permaininga? Kodėl jie nuolat tampa priklausomi ir nebegali valdyti savęs? Kodėl pasiduoda apart kovos dėl savo orumo? Kodėl jiems taip sunku eiti miegoti, o ryte išsibudinti ir išlipti iš lovos? Kodėl jie paranojiškai viską švarina, geria vaistus nuo rūgščių ir alergijos? Kodėl pykstasi, negali nustoti kamuoti kito žmogaus savo nereikšmingomis arba įpareigojančiomis, reikalaujančiomis arba darančiomis spaudimą žinutėmis? Kodėl gi jiems vėl nereiktų užsidaryti tamsiame kambariukyje ir stengtis niekam nepakenkti? Juk tai toks pat kenkimas kaip ir visas kitas egzistuojantis kenksmas kitiems iš esmės norint gero. Tai klaidinga. Tai painu. Klausau Bach'o, Ravel'io, Chopin'o, Shumman'o, Bartok'o, Brahms'o, Beethoven'o, Boccherini'o, Prokofiev'o, Debussy ir analizuoju, kurio muzika man patinka labiau. Tai padeda trumpam atitraukti mintis nuo negatyvių minčių.