4-oji diena

4-oji diena, kai gyvename atskirai. Antrą naktį nebegaliu užmigti. Vis prabundu ir vėl negaliu sumerkti akių. Antra diena, kai atsibundu su rūbais, kuriais buvau apsivilkusi vakar. O taip pat ir su vakarykščiu makiažu. Šaltas sąstingis už lango kaip ir jo raumuo krūtinėje - kietas ir be judesio. O kam plakti jei nėra dėl ko?
  Kiekvieną dieną repeticija po repeticijos. Rytoj egzaminas. Ir repeticija. Ir poryt. Tik spėk gražiai atrodyti. Taip jau būna. Pagaliau tai bent jau paskutinis kursas.
Bandau išsivirti arbatos kai jo nėra. Atšąla dar nespėjus išgerti gurkšnio. Verduosi avižas. Reikia pasirūpinti savimi. Kai jo nėra, negaliu žiūrėti filmų. Juk jis liks nematęs to, ką aš mačiau. Norėčiau atostogų. Bet jos ne už kalnų. Lygiai už dviejų savaičių. Aš stipri kaip vakar sakė. Sakau: "Tikrai?" Paaiškino: "Tu gal pasižiūrėk į veidrodį". Gal ir tiesa. Einu žiūrėt. Iki pasimatymo. Dar grįšiu.

Kukurūzai trukdo Kalėdoms

Mmm... Kukurūzai tirpsta burnoje, kaip sniegas, kurio šią žiemą nėra. Kai jie patyliukais spragsi įmerkę kojas į ryžių ir migdolų pieno vonią, sunku susilaikyti neįsidėjus jų į burną dar prieš jiems suminkštejant.

Mmm... Taip tariau spragsint sausiems pusryčiams, kuriuos valgau vienuoliktą valandą nakties.

Taigi, žiema. Mano vyras jau antrą naktį iš eilės budi pas ligonį, o aš viengungiškai iki ankstyvos vėlumos leidžiu naktis. Atrodytų nuostabus laikas, visgi artėja Kalėdos, puošiami namai. (pas mane jie puošiami taip pamažu, kad net sunku suvokti kas pasikeitė negu buvo prieš tai.) Tačiau visgi prasidėjo sesija ir ne taip jau paprasta gyventi nieko nedarant, bet žinant, kad ji čia, kabo tau virš galvos ir neleidžia atsipalaiduoti ir susivokti taigi ką dovanosiu artimiesiems Šv. Kalėdų proga.

Iš širdies

Žinai, ilgam buvau dingusi. Savaitė iš savaitės pamažu pradedu suprasti kas ne taip. Anksčiau daug tikėjausi iš gyvenimo. Į viltis buvau sudėjusi visą gyvenimą. Niekam kitam negaliu to papasakoti. Tik tau. Tik visiems. Visą gyvenimą turėjau daug įkvėpėjų. Tai pop pasaulio žvaigždės, muzika, mokytojai. O visko pagrindas buvo tėvai. Su metais autoritetas keitė autoritetą. Sutikau svarbų mokytoją iš savo universiteto. Tėvai mokėjo jam didelius pinigus. Jis man suteikė pasitikėjimo. Tapau autoritetu sau pati. Bet metai pradėjo rodyti ir kitas pasaulio puses. Pamačiau, jog tai, į ką rėmiausi labiausiai nė nebuvo tai, kuo tai laikiau. Galiausiai nustojusi lankyti pas tą dėstytoją supratau, kad viskas ne taip. Niekam nerūpi nei tavo bėdos nei sugebėjimai. Išskyrus vieną. Tai dar vienas dėstytojas, kuris be paliovos manimi žavėjosi ir man padėjo. Susiradau antrąją pusę ir nustojusi bendrauti su kitais vaikinais pasijutau nebe tokia žavi ir įdomi. Pamiršusi praeitį nustojau pasitikėti savimi. O kas blogiausia, neberadau autoritetų, į kuriuos galėčiau atsiremti. Gyvenimas lyg prarado prasmę. Lyg nebesvarbu ką tu darai ar kaip darai. Jaučiausi neįvertinta. Tai dar labiau smukdė mano pasitikėjimą savimi. Taip susigadinau nervus ir sveikatą. Pradėjau sirgti visokiais nematytais dalykais. Per tai praradau gerą savijautą ir nebegalėjau nuveikti jokių darbų. Išsekau. Mano mokytojas galiausiai mane nuvedė pas geriausius daktarus ir gavusi dideles vaistų dozes iškeliavau sveikti. Vartojant vaistus mano svoris paaugo. Jo asikratyti niekaip nepavykdavo. Galiausiai gavusi 5 iš specialybės sulaukiau vasaros ir pradėjau ilsėtis. Gale atostogų išsiruošiau į 16 dienų kelionę. Ten per dieną nueidavom apie 12 kilometrų. Atgavau formą. Grįžau studijuoti. Nežinau ko noriu. Esu pasimetusi. Man viskas atrodo banalu ir išsemta. Sunku domėtis džiazu kai tave perspaustai verčia juo domėtis. Tačiau šiandien atradau Vido Bareikio muziką dėka savo sesės. Ji mane įkvėpė. Atrodė, kad jau nėra pasaulyje, o ypač Lietuvoje tų, kurie kažką veikia, kas turi naujos gyvybės! Jo dainos ir žodžiai byloja ką kita. Jo daina "Raudoni taškai" tokia tikra ir romantiška. Tokia, kokią ir noriu girdėti. Be banalių klišių, tačiau kalbanti iš širdies. 

Super moment

Mums reikia daugiau sėkmių 

Ir mažiau nesėkmių,

Daugiau momentų,

Šviesos instaliacijų,

Šokių, žingsnių lėtų,

Jutimo ir pauzių,

Teorijų užmaršties,

Ausų girdėjimo,

Meditacijos veiksme,

Laiko aplenkimo,

Dar truputį meškauogių arbatos.

Kodėl visad aš

Paskęstu žmonėse?

Kodėl visad noriu daugiau

Nei galiu panaudoti,

Kodėl taip sunkiai randu save

Kiekvienoj minioje

Ir tenai, kur aplinkuj būtybių nėra?

Auginu beatodairiškai

Suspaustą į diržą brolybę,

Apsegioju didžiausiom grandim,

Na ir kas iš jų, 

Brolis pabėgs, jei norės

Pro galinę pusę,

Kodėl visą laik lipinu 

Super moment klijais

Save prie kitų,

Kai laikytų ir paprastais

Arba bent nesužeistų tikrovės?

Kiek daug istorijų kaip gėriau kavą...

Kiek daug istorijų kaip gėriau kavą. Kaip gėriau kavą ir mąsčiau. Kaip atsivėrė galvos vingiai. Kaip kritau į nebūtį. Kai svaigsta galva ir nesibaigia eilėraščiai. Tik šiandien esu stipresnė. Širdis gal ir silpnesnė, bet mintis gilesnė. Prikūriau visokių sentensijų.

Ir vėl pradėjau psichuot. 

Šiandien aš per daug myliu

Arba per daug keistas oras.

Nei šalta, nei sninga,

Gal per daug subrendau?

Gal perbridau per laiką,

Gal žodžiai stipriau muša 

Raudonį mano skruostų,

Negu lūpų prisilietimai,

Pažįstamos akys,

Mylimiausios rankos,

Gal liftas baugina ir dusina

Labiau nei cigaretės dūmai,

Tiesiai į veidą,

Nepastebimai arba specialiai nepastebint,

Kiekvieną kart,

Kai atsiduriu aukštai,

Kur matyti stogai,

Kur akis aprėpia daugiau

Nei galiu suprasti aptemusiu protu,

Realybę filtruojančiais vyzdžiais,

Budai įėjus širdin,

Kai stebuklas apgauna sąmonę.

O po to viskas staigiai nurimsta.

Fanfarų šlovė nuogai išsirengia  

Tiesiai prieš mano akis.

Atėjo laikas kai nebebijau būti savim,

Suklysti, sakyti mintis, prarasti

Esu, gyvenu tryliktą kart

beprotybė begalybė 

būtinybė galimybė 

brolybė būtybė 

linksmybė kvailybė 

tamsybė tuštybė 

silpnybė šunybė

šventybė ramybė

Love oh Love.

Why am I Loving you?

Many times I've been doin' too

Many things to you

I'd better wouldn't do.

They told they don't see Love in you.

But sugar wishes always coming true.

I have a clue,

I'll unlock your zoo

And forever we'll have point of view,

Like our eyes are two,

There'll be nothing blue.

Love oh Love,

Tiek visokių dainų skamba galvoje,

Įvairiausios mintys plinta mano krauju,

Kai važiuoju savo automobiliu,

Kai laiką veju,

Bet neįtelpu į jo siauras kelnes.

Bet nieko,

Švaistau naktį,

Šią dar vieną naktį,

Kai vėlu, kad net visi nuėjo miegoti.

Žinot, trečiame posme tiek mano minčių gyvuoja. Na ta begalybė kai nori, kad tęstųsi, tai kas yra, kai tas, kas yra, yra gerai, kai gerai tai, kas yra tarp. Tarp to, kas baigėsi ir to, kas bus. Beprotinė begalybė. Beprotinė begalybė meilėje. Ir kai nesunku. Kai kiekviena atsiradusi būtinybė yra nauja galimybė, kiekvienas šansas padaryti tai, ką visada norėjai. Kai brolybė yra tas žodis, kurį noriu sakyti unofficial H, kai tas žodis man toks artimas, kai mes sėdim kartu susigūžę, susitraukę mano lovoje tarp mėlynų sienų tarsi slėptumėmės nuo karo, lyg iš filmo "Mėnesienos karalystė". Kur sąrašiuke yra knygų skaitymas ir Šivanandinė joga bei meditacija. Galim dar įtraukti palapinę šiltuose kraštuose. Ir dantų pastą su šepetėliu. Būtybė, noriu pasakyti, kad gera būti. Linksmybė kvailybė -  linksma būti kvailiu. Tamsybė tuštybė. Na čia jau giliau. Nu kai atsidarai savo privačią dainavimo mokymo studiją, nors nemoki dainuoti ir duodi interviu žurnalui "Žmonės" apie tai, ką turi savo baltos odos neskoningoje rankinėje. Arba kai vaikaisi visų vyrų ir lipi jiems ant kaklo dedama visas pastangas jiems patikti. Svarbiausia visiems iš eilės. Ir šiaip per didelis materializmas. Silpnybė šunybė, tai kai tingi padaryti tai ką reikia ir po to nuo to kenti sulaukus pasekmių. O šventybė ramybė, nu tai om, svarbiausias dalykas mano gyvenime. Šventa, tyra, švaru, harmoninga, ramu, pilnatviška. Om Om Om... Nuostabu.

Kadangi nuo kavos sukasi galva, gėriau priešslyvinį vandenį. Tik slyvos iki šiol taip ir nepanaudojau. Jau vėlu. Žingsnis po žingsnio nebebijau sakyti ko noriu. Ir įgyvendinu. Tai labai labai svarbu. Atleiskit už nerišlumą. Ačiū, kad esat. Ačiū už viską.

laukų gėlė

Penktadienis trylikta

Penktadienis. Trylikta. Keista diena. Tiek mokiausi, maniau neišlaikysiu, nieko nemoku. Beskaitydama užmigau. Nuėjau į egzaminą. Davė keturis klausimus. Prirašiau pilnus lapus. Sako tu matyt ne čia pataikei. Taip gerai rašai, tau skola netinka. Pasirašė ant lapo. Žiūriu įskaita. Taip nustebau, galvojau rašys pažymį. Ruošiuosi Šv.Valentino dienai. Nusipirkau gražų apvalainą arbūziuką, braškių, balto šokolado, mielių, sviesto. Kepsiu mielinius blynukus širdelės formos. Geriu kavą su kofeinu po šimto metų. Bijau kas bus. Nebūtų smagu dėl to neturėti nuotaikos vakare. Nu ką, lekiu į paskaitą ir darbuotis. Atrodo galiu daugiau kvėpuoti atsiskaičiusi skolas. Iki pasimatymo! xo, laukų gėlė

Nusivylusios namų šeimininkės

O mes vienos,
Nusivylusios namų šeimininkės,
Plėšom salotų lapus į bliūdą,
Liedamos pyktį ir skausmą,
Ir pjaustom agurkus stambiom dalim,
Kad dantys liežuviui šokant valsą
Turėtų ko į taktą ploti.
O taip kutena kam
Į kaklą ar į petį
Įleisti geluonis nors vieną naktį.
Bet ką jau,
Juk ne viena kitą,
Kankinti noras šitaip ima.
Geriau užkaiskime keptuvę.

Vištieną guldom į džekuzi
Receptas toks turėtų būti,
Turškenasi citrinos vonioje,
Garuoja turkiškoje pirtyje.
O mes nelaukdamos darbuojamės.
Viena tarkuoja sūrį,
Kita pro langą žiūri.
Dainuoja apie trečią brolį Joną,
Kuris čia niekad neatjoja,
Kabina medų iš stiklainio,
Juk reikia bent kurio saldainio,
Bet netikėtai randa vyno.
Ir kaip kitaip jei jau be vyro?
Padaro puotą superinę,
Ir kalba žodžių sutartinę.
Tada ateina metas jau miegot
Ir nebėra jau ką daugiau galvot,
Išsiskiria draugutės mielos
Ir vėl kaip visad lieka vienos.